„Labai noriu padėkoti rėmėjams už
suteiktą galimybę susipažinti su gausybe
žmonių, aplankyti du nuostabius Varšuvos
bei Krokuvos miestus, bei patirti
užsieniečių, taipogi ir mūsų, lietuvių,
meilę, šilumą, džiaugsmą, paslaugumą...
Atvykus į Varšuvą mes buvome nepaprastai
nuostabiai sutikti, apgyvendinti pas
tikriausiai rūpestingiausius žmones pas
kokius tik galėjome pakliūti, mums buvo
paruošta įdomi programa, kurios dėka
galėjome linksmai praleisti laiką ir
daug pamatyti bei sužinoti. Atvykus į
Krokuvą buvome pratinami išlikti
savarankiškesni, galėjome klaidžioti po
miestą ir pamatyti tai kas mums
labiausiai patinka. Vakare dažniausiai
turėdavome kokį įspūdingą renginį: ar
tai mišios su Popiežiumi Pranciškumi, ar
koncertas, ar Kryžiaus kelias, ar
Vigilija. Viskas buvo nepaprasta ir
tikrai norisi tai patirti dar bent
kartą. Taip pat norėčiau padėkoti ir
kelionės draugams be kurių šis nuotykis
man tikrai nebūtų sukėlęs tiek daug
teigiamų emocijų.“
Medardas
„Jau praėjo keletas dienų, kai grįžau iš
piligriminės kelionės. Keista. Bet vis
dar negaliu susivokti nei kur buvau, nei
kur dabar esu. Hmhmhm... galvojau grįšiu
ir aprašysiu visus įvykius, kuriuos
patyriau. Galvojau, kad mano galvelė bus
tikrai perpildyta minčių, kurios ir
išlaisvins tūnančią kūrybinę sielą, kad
tikrai sukursiu nuostabių neapsakomų
eilių, perteiktų per manąjį pasaulį, juk
dabar tiek emocijų verda manyje, tik
spėk sugaudyt! Galvojau, nagi kaip čia
viską greičiau užrašius kol prisiminimai
nenuslūgo. Kur popierius, rašiklis? Jau
rankose, ir... Cha! - Tuščia. Bet
norėčiau... Deja, bet kad ir kaip
mėginau, niekaip nepavyko to aprašyt.
Niekad nebuvau patyrus tokių emocijų,
kurių net nesugebėčiau nei apibūdinti,
nei aprašyt. Visa ko man norėjosi tik
giedoti ir dėkoti Dievui už visą, ką Jis
man suteikė! Vis dar skamba galvoje:
„Jesus Christ, You Are My Life!
Hallelujah!!! Hallelujah!“. Tikrai, tik
patyrus Jo didį gailestingumą, meilę bei
ramybę norisi Jį šlovinti iš visos
širdies iškėlus rankas. Nieko daugiau.
Tik būt šioje akimirkoje ir dėkot už
viską! Gyvenimą, sunkumus, ašaras,
nuoskaudas, draugus, pūsles, meilę,
nesėkmes, apkabinimus, draugystę, šeimą,
pastogę, maistą, pojūčius, regėjimą,
uoslę, klausą, lytėjimą, muziką, kūrybą,
gamtą,vandenį, juoką, palaiminimą,
gyvybę, ramybę, saulę, vėją, orą, lietų,
pasaulį ir dar begalės dalykų, kurių net
nepajėgčiau išvardint, bet svarbiausia,
ko nepaminėjau, tai šlovint už Jėzaus
auką ant kryžiaus. Tai tiesiog, ačiū,
Dieve, kad mes galim gyvent. Tiesiog,-
gyvent. Ačiū, kad prikėlei mus naujam
gyvenimui ir uždegei troškimą gyvent
taip, kaip Tu nori. Gyvent su Tavimi ir
Tavyje. Tai gyvenimas, o ne tiesiog
egzistavimas. Juk Tu, Dieve, ir nori,
kad mes gyventume džiaugsme, ramybėje ir
meilėje.
Dievas per šias pasaulio jaunimo dienas
ir parodė, kaip Jis nori, kad mes
gyventume: kaip viena didelė šeima,
kurią vienija meilė vienas kitam.
Tiesiog neįmanoma jos nepajaust! Ji
tiesiog dega mumyse, netgi liepsnoja
ore! (kodėl galvoji taip karšta buvo
Krokuvoje?) Taip, tiesiog pajausti
meilę. Meilę, kuri keičia pasaulį. Kuri
keičia kiekvieno žmogaus vidų. Arba
pripildo širdy begaline meile ir kviečia
šia dalintis. Arba švelniai pakutena
širdį ir sužadina svaiginantį troškulį
pažinti neišmatuojamus tolius šio
ilgesio. Arba prisiliečia prie
kraujuojančių žaizdų, atidengia jas su
ašaromis, bet taip tik parodydama, kad
jas privalu išgydyti, juk pirma reikia
žaizdas atverti, kad galėtų prie jų
prisiliesti ir išgydytų. Ak! Kiek aš
mačiau ašarų! Iš džiaugsmo, iš skausmo,
iš juoko, iš nuovargio. Kaip nuostabiai
Dievas mus sukūrė, kaip nuostabiai tas
tyrasis lašelis perkeičia mus, kaip jame
gali tiek daug visko tilpt? Įdomu ar
paėmus mikroskopą pamatytume jame savo
prisiminimus, lyg vaizdo įraše? Gal
Dievas ir skausmą sutalpina į tą
ašarėlę? Juk kur jis dingsta? Įdomu ar
angeliukai renka mūsų ašaras kai
kiekvieną karta jos nukrenta ant
skruostų? Gal jiems jos be galo
brangios?.. Galbūt. Tik mūsų širdyse
slypi šios svajų vizijos. Bet aš tik
viena žinau, kad šiuos pojūčius mūsų
širdyse prikelia Dievo meilė, kuri
trykšta per mus ir liejasi gausia malone
(kodėl galvoji taip smarkiai lijo?)
Gal ir jausmai liejasi iš Dievo malonės,
juk tik Jam reikia dėkot, kad mus taip
sukūrė, kad mes esame pajėgūs pajausti
tokias neįkainuojamas akimirkas. Per
pasaulio jaunimo dienas buvo užplūdusios
tokios neapsakomos emocijos, kurias
sunku apibūdinti. Kaip viena iš jų:
Atsimenu. Stoviu. Vyksta Šv. Mišios
kartu su Popiežiumi ir dar su keliais
milijonais žmonių. Giliai įkvepiu. Ir
sustingstu akimirkai. Apsidairau.
Žvilgsnis į kairę, žvilgsnis į dešinę.
Negaliu patikėti ką matau ir jaučiu.
Begalės žmonių, net nematyti horizonto,
džiaugsmingi, išsišiepę iki ausų, visi
vieningai plevėsuoja iškėlę vėliavas iš
įvairių įvairiausių šalių, vieni net
apsikabinę rankomis, kiti - rankas
iškėlę, o dar kiti iš didžiulio
džiaugsmo net šokinėja! Ir visi vienaip
ar kitaip gieda mūsų Dievui iš visos
širdies. Dar niekad nemačiau tokio
vieningumo bei atsidavimo ir džiaugsmo
mūsų Viešpačiu. Tiesiog... norėjau ir
likt taip stovėt, nes buvo jaučiama
nepaprasta meilės ir bendrystės jėga,
kurios nebuvau pajautus iki dabar. Mano
širdžiai šis pojūtis buvo neapsakomas ir
neužmirštamas!
O jei prisiminus kiek džiaugsmo liejosi
per kraštus! Ir nesvarbu ar kartais
būdavome nepavalgę, neišsimiegoję,
pavargę, nežinantis kaip grįžt namo, ar
kaip tilpt troleibuse. Visi šypsojomės
ir buvom perpildyti laimės. Girdėjosi
dainos, giesmės, ir juokas bei
tyriausios mano matytos šypsenos
veiduose, kurios lyg strėlė pervėrė mano
širdy kiaurai, palikdama tik džiaugsmą
viduje... Kokią didžiulę Dievas malonę
suteikė tokius potyrius pajaust! Bet visgi stipriausio
pojūčio šerdis bei didžiulė,
neapčiuopiama jėga slypėjo vienybėje.
Mes visi šiose dienose buvome apglėbti
ir suspausti Dievo delnuose. Mes visi
esame Dievo vaikai, broliai ir seserys.
Kaip mūsų žemiškoji šeima yra brangi ir
kaip joje esame savi, taip ir ši. Gal
pastaroji šeima net brangesnė? Turbūt.
Mus visus suvienijo skleidžiama meilė
Dievui ir noras ja dalintis, o juk ne
visada šeimose atrasime šį ryšį
tarpusavyje. Todėl nepaprasta buvo
išgyvent tokią neįprastą didžiulę
bendrystę! Tokią neįtikėtiną!
Nepatiriamas jausmas, kai einu
nepažįstamosiomis gatvėmis tarp begalės
svetimšalių, bet jaučiuosi, lyg būčiau
namie. Prie kiekvieno galiu prieit kaip
prie šeimos nario - užkalbint,
apsikabint, pasikeist kontaktais,
dovanėlėmis, arba tiesiog duot „penkis“.
Netgi laukiant eilėje, autobuse, gatvėje
svetimšaliai sugebėdavo persimest
keliais sakiniais, pasisveikint ar
paklaust iš kokios šalies esu (aišku,
taip užsikalbėjus vos nenuklysdavau nuo
savo grupelės). Nėra nei baimės, nei
pasimetimo jausmo. Einu lyg savo namuose
tarp saviškių. Šis miestas lyg didelis
namas, kuriame telpa visa mano šeima.
Šeima, kurią rūpinasi mūsų gerasis bei
gailestingasis Dievas. Kaip nuostabu
įsivaizduot kaip mūsų dangiškasis Tėvas
žiūrėjo į savo vaikus. Lyg apglėbdamas
savo meile visus ir atskirai kiekvieną.
Savo begaline meile, kuriai neužtektų
nei proto, nei vaizduotės palyginti.
Tokią, kurią pajautus norisi tik žvelgt
į dangų, su šypsena, su atvira širdimi,
su ištiestomis rankom į dangų, žvelgt į
dangaus didybę ir tiesiog egzistuot tik
šią akimirką, kai kvėpavimas, laikas
sustoja ir visą ką jauti tai tik
begalinę meilę kaip jūrą savyje. Tada
daugiau ir nieko nereikia. Ir visa ko
norisi tik dėkot. Visi sunkumai nusvyra
į šalis, visos nuoskaudos, nepasisekimai
tampa bereikšmiai, nes supranti kokie
šie žemiški dalykai yra palyginus su
Dievo meile, kad kaip mes nuklystam nuo
mūsų tikslo ir, kad visa ko reikia norėt
tai tik mylėt taip, kaip Tėvas mus myli.
Jis ir nori, kad gyventume meilėje, bet
ne kančioje. Laisvėje, bet ne kalėjime.
Taip, išsilaisvint iš šio pasaulio rėmų
ir gyvent laisvai. Bet tik jeigu
įsileisi į savo širdy meilę, kuri tvyro
lyg jūra kiekvieno širdyje. Begalinė,
neišmatuojama, neapsakoma, nepajaučiama,
neištiriama... Tuk, tuk, tuk! Ar
įsileisi mane į vidų? Aš trokštu ten
gyvent ir perkeisti gyvenimą... Pasirašo
- Meilė."
Lauryna
Bažnyčioje
melstasi prie Jėzaus Kristaus Pašvęstųjų
Valdovo ikonos
2016 01 15 penktadienį bažnyčioje buvo
atnešta Jėzaus Kristaus Pašvęstųjų
Valdovo ikona, kuri keliauja per
Lietuvos vienuolynus. Nuo 16 val. vyko
adoracija ir maldos, kurias vedė seserys
kotrynietės. Per Šv. Mišias melstasi už
visus vienuolius ir vienuoles, kurie
gyveno ir dirbo Ukmergėje bei,
kad būtume ištikimi Dievui savo
pašaukime ir veiklūs gailestingumo
darbuose. Po Šv. Mišių susirinkime
parapijos namuose pabendrauta su
seserimis.
Apie ikoną - šioje interneto nuorodoje:
http://www.vitaconsecrata.lt/pasvestojo-gyvenimo-metai/pasvestojo-gyvenimo-metu-ikona
Šv. Cecilijos šventė
2015 10 02. Šv. Angelų šventė Ukmergės Švč. Trejybės
bažnyčioje
su Ukmergės rajono policijos komisariato
pareigūnais. Sveikiname visus policijos pareigūnus!
2014 12 17
nuo 11 val. iki 17 val. Caritas vykdė akciją "GERUMAS MUS
VIENIJA". Pasidalink savo širdies gerumu ir
suteik vilties kitiems. Akcijos metu už auką buvo galima
įsigyti Caritas adventinių žvakelių. Už surinktas aukas
Caritas padės gausioms šeimoms, jaunimui, vaikams ir
seneliams. Akcija vyko prekybos centre Maxima XX, Žiedo g.
1 — Caritas savanoriai širdingai dėkoja visiems, kurie
pasidalino savo gerumu.
Mielieji,
linkime nuoširdaus kasdienio susitikimo su Jėzumi savo
gyvenimo prakartėlėse. Linkime atrasti atjautos,
pasitikėjimo, atleidimo, pasidalinimo gerumu stebuklus ir
per šventes būti apgaubtiems šilumos, meilės, džiugesio.Kviečiame tapti Caritas
savanoriais Ukmergėje (dėl Caritas savanorystės kreiptis
tel. 8618
15266)
Živilė Kudlinskienė.
Šviesos šventė
2014 m. gruodžio 18 d. Senamiesčio pagrindinė mokykla
pakvietė bendruomenę į tradicinę Šviesos šventę, vykusią
Ukmergės Švč.Trejybės bažnyčioje. Šviesos šventė – ypatingas
Adventinis vakaras, kai šeima - tėveliai, seneliai, vaikai –
po dienos darbų gali susitikti ir tiesiog pabūti kartu,
dovanoti vieni kitiems gerumą, šypseną, šilumą ir šv.Kalėdų
laukimo džiaugsmą. Būtent šeimai, jos vertybėms ir buvo
skirta ši Šviesos šventė. Renginio vedėjai –Tėtis,
Mama ir Vaikas(mokytojai
Giedrius Vidžiūnas, Živilė Kudlinskienė ir mokinys Vytautas
Glazauskas) – skaitė prasmingus, meilės kupinus žodžius,
eiles apie šeimą. Juk šeima yra žmogaus gerovės ir jo
brandos lopšys, tikėjimo židinio kurstytoja. Didingas
jungtinio mokinių choro dainų skambesys (vadovė Violeta
Šanteriova), šokėjų pasirodymas (vadovė Lina Nefienė)
suvirpino visų širdis. Maloniai nustebino ir pradžiugino
buvusių mokinių, dabar jau gimnazisčių, ir Kamilės
Samusiovaitės, besimokančios kitoje mokykloje, atliekamos
dainos.
Parapijos
bendruomenės vardu sveikiname
gerb. Kleboną Šarūną Petrauską
2014 m. gruodžio 19 d. švenčiantį, kunigystės 15
metų sukaktį.
Telaimina Viešpats visą, ką pradėjo nuo pradžios
ir suteikia visų reikalingų malonių
daryti tai, kas Jam patinka Jumyse ir per Jus
kituose.
Šventoji Dvasia, vesk, apšviesk, pašventink remk!
Mūsų parapijoje nuo spalio 19 d., (sekmadienio) iki
Advento vyksta tikinčiųjų dvasinio atsinaujinimo programa
„Atgaivink“, kurios prasmė pažadinti bei padaryti raiškesnį
tikėjimą per Dievo malonę, kuri veikia asmeniškai ir
bendruomeniškai. Programa tęsis dvejus su puse metų
per penkias pakopas, kurios kiekviena trunka 6 savaites su
įvairiomis esminėmis tikėjimo temomis. Dalyvaujantieji
sekmadienio Šv. Mišiose susipažįsta bei apmąsto naują temą
per kunigo pamokslą (tam skirtos ir „Atgaivink“ namų
knygelės), tikintieji aktyviau dalyvauja liturgijoje
skaitydami Šv. Rašto skaitinius, bendruomeninę maldą,
nešdami atnašas, kartu kalbėdami parapijos atnaujinimo maldą.
Ypatingai kviečiami tikintieji atsiverti naujai patirčiai –
dalijantis tikėjimu mažose grupelėse, kuri atveria naują
žvilgsnį į savo ir kitų tikėjimą bei džiaugsmą patiriant
Dievo veikimą. Parapijos atsinaujinimo vaisius - tai gyva,
autentiška tikinčiųjų bendruomenė, kurios trokštame ir
siekiame.
2014 m. kovo
21
d. Ukmergės Švč. Trejybės parapijos
darželyje-mokykloje „Varpelis“ vyko Ukmergės dekanato
mokyklų IV klasių mokinių atrankinio etapo viktorina „Irkis
į gilumą“. Viktorinoje dalyvavo
komandos iš įvairių Ukmergės dekanato mokyklų. Pasveikinusi
komandas ir palinkėjusi sėkmės mokyklos direktorė Jolita
Čepelionienė padovanojo komandoms ir komisijos nariams po
keramikos būrelio narių pagamintą simbolinį varpelį, kad
jis, tarsi galingas Bažnyčios balsas, kviestų kiekvieną
irtis į tikėjimo gelmes. Komisiją sudarė
parapijos klebonas Šarūnas Petrauskas, Ukmergės dekanato
katechetikos centro vadovė Sigutė Žiedelienė, Ukmergės
švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Ingrida Krikštaponienė
ir darželio-mokyklos dirėktorės pavaduotoja Aldona
Šniokienė.
Šios viktorinos tikslas – paskatinti pradinių
klasių mokinius gilintis į Katalikų Bažnyčios tikėjimą,
skatinti aktyviai dalyvauti tikybos pamokose, liudyti Jėzų
Kristų.
Viktorinos metu mokiniai parodė nuotaikingus ir
pamokančius prisistatymus, atliko dešimt Kauno
katechetikos centro pateiktų užduočių. Viktorinos
nugalėtojais tapo vyr. tikybos mokytojos V. Tuškevičienės
paruošta Dukstynos pagrindinės mokyklos komanda „Jėzaus
bičiuliai“. Ši komanda gegužės 9 d. vyks į Kauną ir dalyvaus
Kauno arkivyskupijos mokyklų IV klasių baigiamąjame
viktorinos etape.Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Ingrida
Krikštaponienė, tardama sveikinimo žodį pasidžiaugė, kad
visi mokiniai parodė puikias žinias ir gebėjimus, todėl
nugalėtoją išrinkti buvo nelengva.
Parapijos klebonas Šarūnas Petrauskas apdovanojo visus
dalyvavusius vaikus dovanėlėmis ir padėkos raštais.
Džiugu, kad nuo šių metų kovo mėnesio mūsų
parapijoje ėmė veikti jaunučių ir moksleivių ateitininkų
kuopa. Kuopos susirinkimus lankė 15 moksleivių iš įvairių
Ukmergės mokyklų. Susitikimų metu susipažinome vieni su
kitais, mokėmės dainų, giesmių, aktyviai dalyvavome
parapijos veikloje.
Dalyvaukime 2012 m. rugsėjo 29–30 d.
Ukmergėje vyksiančiose
Ukmergės Dekanato Jaunimo Dienose 2012, skirtose Lietuvos
krikšto 625 m. jubiliejui
„KRISTUS – MANO DRAUGAS“ (besiruošiant
2013 m. Lietuvos Jaunimo dienoms) kartu su Molėtų ir
Širvintų dekanatais
PROGRAMA
Lietuvos jaunimo dienos – jau tradicinis ieškančio ir
tikinčio jaunimo susitikimas, nuo 1997 metų vykstantis kas
kelis metus vis kitame Lietuvos mieste, kitoje vyskupijoje.
2013 metų liepos mėnesį LJD įvyks Kaune.
„Lietuvos jaunimo dienų 2013“ malda
(pagal Jn 15,1-17)
Jėzau, aš noriu būti Tavo draugas,
kad mano džiaugsmui nieko netrūktų.
Įkvėpk drąsos trokšti Tėvo valios,
laikytis Jo duotų įsakymų.
Padėk suprasti Tavąjį Žodį,
sutikti Tave sakramentuose
ir iš meilės dovanoti savo gyvenimą kitiems.
Jėzau, Tu mus draugais vadini ir nori, kad
mes kasdien gyventume vienybėje su Tavimi
ir dėkotume už Tavo artumą.
Tu nori, kad labiau pažintume Tėvą
ir niekuomet nuo Jo neatsiskirtume.
Tu kvieti, kad atsivėrę Šventajai Dvasiai, atgaivintume savo
širdis,
ir priėmę Jos teikiamą malonę, būtume pilni Tavosios meilės.
Tėve, Jėzaus vardu meldžiame už Lietuvos jaunimo dienas
Kaune.
Ateik, Šventoji Dvasia, ir apdovanok mus tikruoju džiaugsmu.
Amen.
2012 05 23 naujai
įrengtoje parapijos salėje svečiavosi Vilniuje veikiančios
Dievo Motinos bendruomenės nariai Rimvydas Bačkis su žmona
Kler ir Vincas Matonis. Mūsų bendruomenės pakviesti jie
atvyko pasidalinti asmenine patirtimi kuriant Dievo Motinos
bendruomenę Ukmergėje, kuri vienytų sutuoktinių poras ir
mokytų jas augti tarpusavio ir Dievo meilėje.
Šeimas, kurios susidomės čia informacija,
kviečiame į susitikimus. Nuo rugsėjo mėnesio jie vyks kartą
per mėnesį visus mokslo metus, dalyvaujant kunigui Dainiui
Lukonaičiui. Daugiau informacijos rasite čia:
Krikščioniška šeimų bendruomenė
Kiekvienas, naujai atėjęs, priimamas
kaip savas
Vida Tuškevičienė
Nuo spalio mėn. vidurio klebonas D.
Lukonaitis pakvietė vaikus lankyti
laisvalaikio būrelį prie bažnyčios.
Pirmosios buvo Gytė ir Gerda iš "
Varpelio", Jeronimas, mažoji Uršulė,
kartais apsilanko dar mažesnė jų sesutė,
netrukus prie jų prisijungė grupelė iš
globos namų, gretas papildė Elžbieta iš
Senamiesčio, Karolina iš Šilo. Dabar
nuolat būrelį lanko vienuolika, yra ir
mergaičių ir berniukų, pagal galimybes
prie jų prisijungia dar keletas mokinukų
ir ratukas nuolat plečiasi. Labai smagu,
kad mus aplanko Gertrūda, tai mergina iš
to laiko, kai Švč Trejybės bažnyčia
turėjo gausią ir aktyviai jaunimo
renginiuose dalyvaujančią jaunimo grupę,
kurios nariai jau užaugo. Kai kurie jau
augina savo vaikus, ir tikėtina, kad
kada nors iš jų užaugs kita tokia aktyvi
jaunimo grupė, nes daug kas priklauso
nuo tėvų paskatinimo ir pavyzdžio.
Gertūda mielai prisijungia prie vaikų
jiems padėdama ir pati į veiklą
isitraukdama, žiūriu ir širdis
džiaugiasi. Jaunos merginos liudijimas-
vaikams pavyzdys ir autoritetas.
Dabar vaikai turi didelę įvairių
pramogų, būrelių ar kitų laisvalaikio
veiklos rūšių pasiūlą, vos ne
kiekvienuose namuose yra kompiuteris ir
internetas, tačiau dabartiniame
sekuliarizuotame pasaulyje vaikai retai
ugdomi krikščioniškam gyvenimui. Jiems
sunku susigaudyti tarp socialinių ir
kultūrinių reiškinių, dažnai atsakymų į
svarbiausius gyvenimo klausimus jie
ieško gatvėje, bendraamžių grupėje.
Papuolę į bažnytinę aplinką jie tarsi
gauna kitokią progą pamąstyti apie
gyvenimo laimę ir prasmę, gilina savo
tikėjimą ir kartu ieško atsakymų į jiems
rūpimus klausimus krikščioniškoje
šviesoje. Reikia pamatyti, kaip
mokykloje nesuvaldomas, išdykęs ir
mokytojų nuolat baramas mokinys būrelyje
meldžiasi, kaip patarnauja Mišiose ir
tampa visiškai neatpažįstamas.
Vaikai padėjo papuošti, o po Grabnyčių
nupuošti bažnyčią ir prakartėlę.
Atsargiai statydami statulėles,
klausdami kuo ypatingas kiekvienas
personažas,stengėsi įsidėmėti viską, kas
jiems aiškinama. Elžbieta paėmusi
Kūdikėlio Kristaus statulėlę , atrodo,
net kvėpavimą sulaikė, ne kiekvienam
Kristų rankose palaikyti tenka.
Rudenį rinkom gamtinę medžiagą ir
gaminom darbelius "iš to, ką Dievas
davė". Čia ir angelai, ir gamtos
peizažai, ir svajonės. Ir meilė vienas
kitam. Uršulė laukė, kol ateis mama ir
atneš dar "visko". Kiekis buvo
įspūdingas, ir kai paklausiau, kam tiek
daug, atsakė "kad visiems užtektų, gal
kas neturės..."
Valentino dienai gaminom širdeles,
dovanėles tiems, kuriuos labiausia
mylim. Vėlgi - reikėtų pamatyti, kaip
jie skaičiavo tuos, kuriuos myli, kam
reikia kokią dovanėlę padovanoti, kaip
dekoravo, vėrė kaspinus. Kasdieniam
gyvenime, nuolatiniam skubėjime,
darbuose, bėgime mes ne visada sugebam
pasidžiaugti smulkmenom, dėmesiu, geru
žodžiu, vaiko noru būti geru, ir tą norą
neretai "užmušam" savo skubėjimu. Ar
visi tėvai žino, meldžiasi jų vaikai, ar
ne? O jei taip, ar randa laiko paklausti
už ką. Ką pasakytų išgirdę: "Meldžiausi
už mamą, kad jai nereikėtų tiek daug
dirbti ir ji galėtų ilgiau pabūti su
manim" arba " Kad sesė pasveiktų.
Meldžiausi ir užmigau, ar Dievas
išklausys mano maldą?" Dideli mažų vaikų
prašymai. Juos atneša Dievui. Tai gal ir
geriau, negu kompiuteriui, gatvės ar
kiemo draugams, arba niekam. Gal to
išmokę dabar, būdami suaugę, jau žinos
kur ateiti ieškoti ramybės ir neskubės
griebtis taurės, trenkti durimis,
nesijaus nusivylę savimi ir gyvenimu.
Susirinkę po Kalėdų visi rado Kalėdų
Senelio paliktų dovanų. Kadangi jis
skubėjo, supainiojo dovanėlių virveles.
Jas reikėjo atsipainioti ir išsitraukti
dovanėlę, bet tada ir ašaros pabiro.
Senelis ne tik virvutes supainiojo, bet
ir tarp dovanų susipainiojo. Ir buvo
smagu stebėti, kaip toms mažosioms
nuotaiką taisė vyresni - kas meduolį
davė, kas sugalvojo, kad galima
pasikeisti dovanomis, ašaros tuoj
nudžiūvo, suskambo juokas, o vadovės
kepti meduoliai sutirpo akimirksniu.
Tai tik keletas antradienių akimirkų.
Norintys dalyvauja Mišiose, adoruoja,
patarnauja. Iš stropumo net nuo kėdės
nugriūna, o po to aptarinėja, kaip ten
buvo, kad klebonas vos juoktis
nepradėjo... Smagu kartu. Ir kiekvienas,
naujai atėjęs, priimamas kaip savas.
Šv. Mišiose dalyvavo garsus
smuikinikas V. Čepinskis
Rugpjūčio 14 d. šv. Mišiose dalyvavo ir smuiku
griežė pasaulinio garso smuiko virtuozas ir
dirigentas Vilhelmas Čepinskis. Gimęs Kaune, operos
dainininkės ir smuikininko dirigento šeimoje, smuiko
studijas pradėjo būdamas ketverių, septynerių
pirmąkart debiutavo Kauno filharmonijoje. 1987 m.,
būdamas dešimties, Vilhelmas Čepinskis pirmą kartą
atliko H. Wieniavskio Antrąjį smuiko koncertą su
Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru kaip
solistas. Vėliau sekė debiutai Tilles centre
(Niujorkas, 1996), Carnegie Hall (Niujorkas, 1997),
Concertgebouw (Amsterdamas, 1999) ir Maskvos
Didžiojoje konservatorijos salėje (2000).
Smuikininko scenos partneriai yra žymiausi pasaulio
atlikėjai – Vladimir Spivakov, Juri Bašmet, Gidon
Kremer, W. T. Smiddy, David Geringas ir kiti. 1998
m. Vilhelmas Čepinskis gavo asmeninį lordo Yehudi
Menuhino kvietimą koncertuoti su Londono simfoniniu
orkestru. Smuikininkas koncertavo visoje Europoje,
Dominikos Respublikoje, JAV, Japonijoje ir Rusijoje,
taip pat dalyvavo tarptautiniuose muzikos
festivaliuose: Merano, Ankaros, Vestfoldo žemių,
Edmontono, Vilniaus, Pažaislio ir kituose.
Vilhelmas
Čepinskis buvo pakviestas groti Švedijos bei
Norvegijos karališkųjų šeimų oficialių vizitų į
Lietuvą metu. 1991 grojo Lietuvos narystės
Jungtinėse Tautose suteikimo ceremonijoje. Tais
pačiais metais Madride Jos Didenybė Ispanijos
karalienė, dalyvaujant Jordanijos ir Graikijos
karalienėms, už meno sklaidą Europoje apdovanojo
smuikininką Maria Pia Fanfani fondo „Kartu už taiką"
medaliu. 2003 už nuopelnus savo šaliai Lietuvos
Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus įteikė
Vilhelmui Čepinskiui Riterio kryžių. 2005
smuikininkas buvo pakviestas koncertuoti pasaulinės
Expo parodos renginiuose Japonijoje.
V. Čepinskis sukūrė orkestrą "Camerata
Klaipėda", kuris dabar vadinasi "Camerata Palatina
Vilnensis".
Smuikininko koncertai per Lietuvos nacionalinį
radiją ir televiziją transliuojami nuo to laiko, kai
jam buvo vienuolika metų. Yra padaryta apie
septyniasdešimt V. Čepinskio įrašų ir išleisti penki
kompaktiniai diskai.
„Atsinaujinimo dienų" renginys paskatino domėtis
kitais katalikiško jaunimo susibūrimais Nuotraukos
>>>>
Nors tai, kad dalyvavau „Atsinaujinimo dienų"
renginyje, buvo atsitiktinumas, iškart labai
aktyviai įsijungiau į veiklą ir susidomėjau tuo
ilgam. Tema, "Apie šventąją komerciją" nepaliko
abejingų, nes konferencijos, kurias vedė kun. dr.
Kęstutis Kėvalas ir Liutauras Serapinas sužavėjo
savo intelektualiu ir kartu paprastu, sudominančiu
turiniu. Jie susiejo laisvąją rinką su tikėjimu,
taip skatindami visai kitaip pažvelgti į skurdo
problemą, žmonių nenorą dalytis, kurį pakeitus
džiugiu dovanojimu, galima būtų įveikti.
Kun. K. Kėvalas teigė, kad lietuviai, neturėdami dovanos ir
investavimo galios, negalėdami apsirūpinti net
pačiais svarbiausiais dalykais, dažniau pasirenka
gyvenimą iš bedarbių pašalpų ar emigraciją, nei
naujų idėjų įgyvendinimą. Darbas, verslas ir
iniciatyva visai kitaip veiktų žmones ir padėtų
įveikti krizę ar bent jau sušvelnintų jos
padarinius. Liutauras Serapinas pasidalino savo
patirtimi. Dirbdamas elitinį darbą Marijos radijuje,
jis kenčia skurdą. Įsiminė jo pasakojimas apie
vargingiausią Lietuvos gyventojų sluoksnį. Tie
žmonės neturi skalbimo mašinos, todėl jų drabužius
plauna lietus ir džiovina vėjas. Šis gražus ir toks
paprastas elgesys įrėmino mūsų švaistymą.
Taip pat iškilmingai buvo paminėta Motina Teresė iš Kalkutos,
su kurios darbais susipažinome muzikinės meditacijos
metu. Įvairios darbo grupės, suskirstytos pagal
amžių ir interesus, iškart sudomino. Aš dalyvavau
darbo grupėje "Kodėl esu savanoris?", kurią vedė
jauni žmonės, dirbantys organizacijoje Actio
Catholica Patria. Jie išsamiai papasakojo ir užvedė
atvirą diskusiją apie savanorystės tikslus.
Galiausiai buvo švenčiama Eucharistija, kurią vedė
arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Priimti komuniją
iš jo rankos buvo garbė. Ši išvyka paskatino mane
susidomėti Pasaulio jaunimo dienomis Madride, Taize
ir kitais katalikiško jaunimo susibūrimais, taip pat
susidomėjau ir mūsų parapijos gyvenimu, panorėjau
tapti katalikiško jaunimo dalimi.
Gustė
Dzežulskytė
Su nekantrumu lauksime kitų Lietuvos Jaunimo dienų
Birželio
26-27 dienomis keletas parapijos atstovų - Tomas,
Giedrė, Tautvydas ir Gustė - dalyvavo Lietuvos
jaunimo dienose 2010, Panevėžyje. Šį kartą Jaunimo
dienų tema-šūkis buvo "Kelkis ir eik!",
besiremiantis Šv. Rašto ištrauka apie Jėzaus
išgydytą paralyžiuotąjį. Septyni tūkstančiai dalyvių,
trykštančių energija, džiaugsmu bei gyvu tikėjimu,
abejingų nepaliko.
Renginys prasidėjo iškilmingu atidarymu bei LJD
himnu. Šis, beje, buvo pati populiariausia giesmė, į
kurios giedojimą bei animaciją (judesius)
įsitraukdavo kiekvienas dalyvis. Laisvės aikštėje
dalyviams susidomėjimą kėlė Tiberiados bendruomenės
atsivestas asiliukas, norinčių su juo fotografuotis
tikrai netrūko. Vėliau vyko teminiai užsiėmimai-
galima buvo rinktis net iš 32 siūlomų. Mūsų grupelė
pasirinko filmą apie seserį Faustiną, sukurtą
remiantis jos dienoraščiu. Filmas plėtojo Dievo
gailestingumo temą, bei besąlygišką s. Faustinos
pasitikėjimą Juo ir kiekvieną privertė susimąstyti
apie savo asmeninį santykį su Jėzumi.
Vienas įsimintiniausių renginio epizodų -
šeštadienio Susitaikinimo pamaldos. Meditacinė
aplinka ir tylios giesmės, pamokslas, raginantis
įsigilinti į savo vidų, bendruomeninė sąžinės
sąskaita - visa tai leido kiekvienam pažvelgti į
save ir kartu su bendruomene išgyventi susitaikymą
su Viešpačiu. Šių pamaldų metu išpažinčių klausė net
105 kunigai bei 2 vyskupai.
Diena užsibaigė ugningu krikščioniškos muzikos
koncertu, kurio „vinimi“ tapo kunigų grupė "Sacerdos"
bei svečiai iš Airijos. Arena tiesiog šėlo.
Antroji diena prasidėjo katecheze, ji itin patraukė
jaunimo dėmesį, čia netrūko nei humoro jausmo, nei
gilių minčių.
Festivalį vainikavo iškilminga Šv. Mišių Auka. Ją
aukojo J. E. Kardinolas, Apaštalinis nuncijus bei
visi Lietuvos vyskupai. Vyko tiesioginė transliacija
per LRT ir Marijos radiją.
Jaunimo dienos leido pajausti, kad nesi vienišas
tikėjimo kelyje, daugybė jaunų žmonių, bendraminčių
yra šalia, pasiryžę dalintis Gerąja Naujiena. Su
nekantrumu lauksime kitų Lietuvos Jaunimo dienų!
Birželio
26-27 dienomis keletas parapijos atstovų - Tomas,
Giedrė, Tautvydas ir Gustė - dalyvavo Lietuvos
jaunimo dienose 2010, Panevėžyje. Šį kartą Jaunimo
dienų tema-šūkis buvo "Kelkis ir eik!",
besiremiantis Šv. Rašto ištrauka apie Jėzaus
išgydytą paralyžiuotąjį. Septyni tūkstančiai dalyvių,
trykštančių energija, džiaugsmu bei gyvu tikėjimu,
abejingų nepaliko.
