Meniu

Pradžia
Aktualijos
Skelbimai
Parapija
Dvasininkai
Bažnyčios istorija
Grupės, organizacijos
Spauda apie mus
Mūsų mintys
Įdomybės
Galerija
Remonto darbai
Rėmėjai
2 procentai

Svetainės

Vilniaus arkivyskupija
Kauno arkivyskupija
Kaišiadorių vyskupija
Panevėžio vyskupija
Šiaulių vyskupija
Telšių vyskupija
Vilkaviškio vyskupija
Liet. Vyskupų Konferencija
Vatikanas

 
Kitos nuorodos

Choras „Magnificat“


 

Dievo žodis

 
Liturginiai dienos skaitiniai


Kryžiaus Kelias


   
Įdomybės


                                                                                                      FILMAI...

Kokius ženklus virš mūsų bažnyčios užfiksavo skaitmeninis fotoaparatas? Šiuos kadrus mums atsiuntė viena parapijietė.   Dirstelėkite >>>

Netikėti Jėzaus pasirodymai
Keisčiausios Jėzaus apsireiškimo vietos
V. Šereikienė. Mokslininkai įrodė mistinę kryžiaus ženklo galią
Mokslininkai žmogaus genome perskaitė Dievo pasiųstą žinią
„Drobulė nepadirbta“
Egipto bausmės, aprašytos Biblijoje, tikrai buvo

Pasivaikščiokite po Siksto koplyčią
Kriminalistai sudarė šv. Povilo fotorobotą
Kirliano efektas nustato mirties priežastį
Argentinoje pradėjo kraujuoti Kristaus statula
Angelai
Nazarete rasti griuvėsiai pastato, kuriame galbūt gyveno Šventoji Šeima
Nojaus laivą rado ten, kur jis sustojo
30 mln. dolerių Biblijai ekranizuoti
Religija skatina prekybą

Miestas plaukiantis kosmose

Ką rašo apie Šventąjį Miestą Šventasis Raštas

„Paskutinę vakarienę“ internete galima pamatyti 16 gigapikselių raiška
Per 1000 metų lėkštės maistui labai pasikeitė



                                               
 

Rasta internete: 2012 03 15. Netikėti Jėzaus pasirodymai: ant sienos, lygintuvo, sidro buteliuko

Jėzaus atvaizdas buvo pasirodęs keptuvėje, maiste ar tiesiog viduryje lauko. Šį kartą Jėzus Kristus „apsireiškė“ Jungtinėse Valstijose, Eldroto miestelyje, viename iš namų atliekant remontą. Nutinkavus vieną iš kambario sienų, remontuotojo laukė siurprizas – viename iš tinko pliupsnių susiformavo keistokos formos atvaizdas, kuris priminė barzdoto vyriškio veidą, kuris galėtų būti panašus ne į ką kitą, o į patį Jėzų Kristų. Samas Dalby atvaizdą pastebėjo ne iš karto – Kristų vyras išvydo tik prisėdęs užkrimsti sumuštinių: „Prieš tai aš veido nepamačiau, nors dirbau prie pat jo. Tik po to, kai atsisėdau, jis man pasirodė – aš sėdėjau akis į akį su Jėzumi. Aš buvau kiek nustebęs, ne kiekvieną dieną pamatai patį Viešpatį, stebintį, kaip tu valgai priešpiečius. Aš buvau pamalonintas tokio vizito. Manau tai geras ženklas mano atliktam darbui name.“

AR TAI TIESA? Keisčiausios Jėzaus apsireiškimo vietos (18 paveiksliukų)

Valentina Šereikienė. Mokslininkai įrodė mistinę kryžiaus ženklo galią

Tyrimai, atlikti pramonės ir jūros medicinos Mokslinio tyrimo instituto medicinos –biologijos technologijų laboratorijos bazėje, tapo tikra sensacija. Mokslininkai eksperimentais įrodė, kad kryžiaus ženklas „užmuša“ mikrobus ir keičia vandens optines savybes.
- Mes įrodėme, kad, iš senovės atėjęs paprotys žegnoti maistą ir gėrimą prieš valgį, turi gilią mistinę prasmę,- pasakoja fizikė Angelina Malachovskaja. – Po juo paslėpta praktinė nauda: maistas akimirksniu išvalomas. Tai didžiulis stebuklas, kuris įvyksta kasdien.
Kryžiaus ženklo galios tyrimus Angelina Malachovskaja vykdė beveik 10 metų. 
Buvo atlikta didelė serija eksperimentų, kurie buvo daugybę kartų pertikrinti prieš paskelbiant jų rezultatus. Jie fenomenalūs: išaiškinta unikalios bakterinės savybės, atsirandančios vandenyje po jo pašventinimo malda ir kryžiaus ženklu. 

Mokslininkai žmogaus genome perskaitė Dievo pasiųstą žinią

YOU TUBE: Hidden message FROM GOD through our DNA!!!

DNR atradimas laikomas vienu didžiausių mokslo pasiekimų. Genetinis kodas, kuris yra kiekviename iš mūsų, yra nuostabus Dievo darbas. Būtent tose spiralės formos molekulėse užkoduota visa informacija ne tik apie žmogų, bet ir apie būsimas kartas. 
Gali būti, kad Harvardo universiteto mokslininkams pavyko iššifruoti Dievo žinią, kuri yra žmogaus genome. Genetikų nuostabai, vienoje iš mažiausiai ištirtų žmogaus DNR vietų jie rado (dėmesio!) 22 žodžių aramėjų kalba fragmentą. Senąja aramėju kalba yra kalbėjęs Jėzus Kristus.
Be tų žodžių genetikai rado keistus matematinius algoritmus, kurių gamtoje kol kas nerasta. Šis atradimas gali tapti paliudijimu apie realų Dievo buvimą ir betarpišku įrodymu, kad Jis kūrė gyvybę Žemėje.  
Mokslininko Charles Watson komanda, apsvaiginta šio atradimo,  susisiekė kalbos ekspertais.

Genomas

Ir jie perskaitė tokią nuostabią Dievo žinią: „Sveikinu jus, mano vaikai. Aš – Jahvė, vienintelis ir tikrasis Dievas. Jūs radote kūrinijos paslaptį. Dabar pasidalinkite ja taikiai su pasauliu“.
Artimiausiu metu šio mokslinio tyrimo rezultatai bus paskelbti žurnale „Nature“ ir tikimasi, kad jie sukels didžiausias diskusijas. Čarlzas Darvinas savo natūralios atrankos teoriją paskelbė 1859 metais.
Gali būti, kad gauti duomenys iš esmės papildys evoliucijos teoriją. "Tai nereiškia, kad evoliucijos teorija yra neteisinga ", sako Watsonas. –Ji tiesiog neišsami. Atrodo, kad iš tiesų judėjų-krikščionių Dievas pradėjo visą procesą.  Prieš šį atradimą buvau įsitikinęs ateistas.  Dabar aš – pamaldus krikščionis. Tai yra būtent tai, kas palengvino mano abejones.“

Drobulė nepadirbta“
Marko Tozatti
2011 12 15

Italų mokslininkai atliko naujus Turino Drobulės tyrimus, praneša Marko Tozatti savo straipsnyje laikraštyje „La Stampa“.

"ENEA, nacionalinė agentūra naujoms technologijoms, energijai ir  stabiliam Italijos ekonominiam vystymuisi, paskelbė penkerių metų Turino Drobulės tyrimo ataskaitą. Mokslininkai mėgino suprasti, kaip Turino Drobulės audinyje taip ryškiai pasiliko atvaizdas. Mokslininkai laikė sau uždaviniu nustatyti, kokie fiziniai ir cheminiai procesai gali įtakoti tokiam audinio nuspalvinimui, koks yra Turino Drobulėje“, - rašoma straipsnyje.

 „Mokslininkai (Di Laccaro, Murra, Santoni, Nikelatti ir Baldakkini) rėmėsi naujausiu ir vieninteliu pilnu audinio ištyrimu, kurį atliko grupė Amerikos mokslininkų STURP (Shroudof Turin Reasearch Project)", - rašo Marko Tozatti.

 „Italijos mokslininkų tyrimai pilnai paneigė tvirtinimą, neva, Drobulė yra viduramžių klastotė. Ataskaitoje sakoma: „Dvigumas atvaizdas (priekinis ir galinis) žmogaus, kuris buvo kankinamas ir nukryžiuotas (visa tai atsispindi lininėje Turino Drobulėje) turi daug neįprastų cheminių ir fizikinių charakteristikų, kurių šiuo metu neįmanoma gauti laboratorijos sąlygomis. Negalimybė pakartoti (o, vadinasi, ir falsifikuoti) atvaizdą neleidžia suformuluoti įtikinamos hipotezės apie atvaizdo susiformavimo mechanizmą. Tai tiesa, - dabar mokslas dar negali pasakyti, kokiu būdu Drobulėje atsirado kūno atvaizdas“, - rašo straipsnio autorius.

 „Atvaizdo Drobulėje kilmė yra nežinoma. Tai ir yra vadinamosios „Turino Drobulės paslapties“ esmė“, - teigia mokslininkai. Po kraujo lašais nėra atvaizdo. Tai reiškia, kad kraujo pėdsakai Drobulėje atsirado iki atvaizdo atsiradimo. Tokiu būdu atvaizdas susiformavo vėliau. Be to, visos kraujo dėmės turi ryškius kontūrus, tokiu būdu, galima spėti, kad kūno nuo Drobulės nenuėmė. Taip pat Drobulėje nėra kūno irimo pėdsakų, kurie įprastai pasirodo praėjus 40 valandų po mirties. Mokslininkai įsitikinę, kad kūnas ant Drobulės išbuvo ne ilgiau dviejų dienų“, - rašoma straipsnyje.

 „Viena iš atvaizdo Drobulėje atsiradimo versijų – elektromagnetinis poveikis. ENEA mokslininkų tyrimo rezultatai liudija apie tai, kad trumpas ir intensyvus, kaip blyksnis, ir kryptingas ultravioletinis spinduliavimas gali nudažyti lininį audinį tokiu būdu, kad jame atsispindėtų daugelis kūno detalių, įskaitant šviesumo pustonius, paviršinį viršutinių audinio skaidulų nudažymą ir fluorescencijos nebuvimą“. Pasak ENEA mokslininkų, „visas galingumas ultravioletinės radiacijos, reikalingas momentiniam paviršiniam nudažymui lino audinio, reikalingo vidutinio ūgio žmogui, yra lygus 34 milijardams vatų. Tokio galingumo negali išspinduliuoti joks dabartinis ultravioletinių spindulių šaltinis“, - rašo Marko Tozatti.

“Mokslininkai sako: „Drobulės tyrimų mes nebaigėme, mes renkame sudėtingos ir patrauklios mokslinės dėlionės fragmentus“. Atvaizdo Turino drobulėje atsiradimo paslaptis „meta iššūkį mūsų intelektui“, kaip kartą yra pasakęs popiežius Jonas Paulius II, - rašo straipsnio  autorius.

Egipto bausmės, aprašytos Biblijoje, tikrai buvo

Vandens virtimas krauju, rūpužių, skėrių, uodų ir musių antplūdis, galvijų maras, opos ir pūslės ant žmonių kūnų, liepsnojanti kruša, nepereinama tamsa ir pirmagimių žūtis – tai 10 nelaimių arba Egipto bausmių, kurios aprašytos Išėjimo knygoje. Tikimybė, kad tie veiksmai pasikartos, yra gana didelė.

Archeologų nuomone, Egipto sostinė – Per-Ramzes miestas (Ramzeso namas), esantis Nilo deltoje, buvo apleistas prieš maždaug 3000 metų. Mokslininkai mano, kad tam pasitarnavo aukščiau paminėtos gamtos nelaimės. Staigų klimato pasikeitimą tyrinėtojai aptiko tirdami stalagmitus Nilo deltos uolose.

Dr. Stephanas Pflugmacheris iš Leibnico vardo vandens ekologijos ir gėlavandenės žvejybos instituto mano, kad klimato pasikeitimas turbūt buvo priežastimi, kad Nilas nuseko ir sulėtino tėkmę, ir tai prisidėjo prie spartaus dumblių „Burgundijos kraujas“ augimo. Tai lėmė labai intensyvų varlių, uodų ir musių dauginimąsi ir tuo pačiu – plitimą infekcinių ligų, kurios sukėlė padidėjusį gyvūnų ir žmonių mirtingumą.



Ugnies lietus ir tamsa, pasak mokslininkų, galėjo būti ugnikalnio Mt.Thera išsiveržimas Viduržemio jūroje, kai pelenų debesys  uždengė dangų ir nusėdo į žemę. Tai taip pat galėjo sukelti ir orų anomalijas: drėgmės padidėjimą ir dažnesnius kritulius, o tai, savo ruožtu, galėjo sukelti greitą skėrių dauginimąsi ir migraciją. Kai kurie mokslininkai sieja šį išsiveržimą su legenda, kai prieš Mozę prasiskyrė Raudonosios jūros vandenys.

Dešimtoji bausmė – pirmagimių mirtis - paaiškinama grūdų užsikrėtimu nuodingais grybeliais ar pelėsiais, nes būtent vyriškos lyties pirmagimiai gaudavo pirmąją valgio dalį.

Mokslininkai perspėja, kad visa tai, kas nutiko praeityje, gali anksčiau ar vėliau pasikartoti.

Pasivaikščiokite po Siksto koplyčią

       Siksto koplyčia (it. la cappella sistina) – Apaštališkuosiuose rūmuose esanti koplyčia, pastatyta 1475 – 1483 metais, valdant Sikstui IV, pašventinta 1483 m. rugpjūčio 15. Suprojektavo dailininkas Baccio Pontelli. Oficiali popiežiaus rezidencija Vatikane. Koplyčia žymi dėl savo architektūros, primenančios Senajame Testamente aprašytą Saliamono šventyklą, taip pat Mikelandželo nutapytų freskų. Kartu su Dovydu ir Pieta Siksto koplyčios freskos dažnai laikomos genialiausiais jo kūriniais. Siksto koplyčioje vyksta konklava.
   http://www.vatican.va/various/cappelle/sistina_vr/index.html

   Kai pamatysite vaizdą, toliau vadovaukitės "pele". Galėsite didinti vaizdą ( +) ar mažinti ( - ). Galėsite apsukti, aplinkui slinkti į bet kurią pusę. Paspaudę ant norimo taško, galite sukiojant pelę, sukioti ir vaizdą.
 

Kriminalistai sudarė šv. Povilo fotorobotą

Ištyrę dokumentus: istorinius eskizus, duomenis apie jo amžių, šeimyninę padėtį ir išvaizdos aprašymus iš II amžiaus, vokiečių kriminalistai sudarė šv. Pauliaus fotorobotą. Remdamiesi tyrimo rezultatais kriminalistai priėjo prie išvados, kad Povilas buvo kreivokų kojų ir mažo ūgio žmogus, šviesiaodis, aštrių veido bruožų, didelių rudų akių, praplikusia kakta. Jis augino juodą gerokai žilstelėjusią barzdą, kuprotą nosį ir beveik suaugusius antakius. Portretą kriminalistai patalpino savo tinklalapyje Рolizeipresse.de.
2008 06 27                                     Pradžia >

Kirliano efektas nustato mirties priežastį

Konstantinas Korotkovas – Sankt Peterburgo Technikos universiteto profesorius, techninių mokslų daktaras. Nuo 2000 metų lapkričio jis išrinktas „Tarptautinės medicininės ir taikomosios bioelektrofotografijos sąjungos“ prezidentu. ši mokslinė organizacija, sukurta 1978 metais ir užregistruota JUNESKO.

Dar prieš 18 metų jį sudomino taip vadinamas Kirliano efektas. Jo esmė tame, kad bet koks objektas, patalpintas į elektromagnetinį lauką, ima skleisti žydros spalvos švytėjimą. Be to, negyvų kūnų švytėjimas smarkiai skiriasi nuo gyvųjų. Pavyzdžiui, vinis ir akmuo švyti vienodai, o gėlė ar ranka turi savo nepakartojamas auras. Impulsinis elektromagnetinis laukas, kuriame fotografuojama, iš tiriamojo objekto išmuša elektonus ir fotonus, kurie ir sudaro šviečiančią karūną.

„Žmogaus aura egzistuoja“ – tokios sensacingos antraštės pasirodė laikraščiuose 1964 m. po to, kai vyras ir žmona Kirilianai išspausdino garsenybe tapusią savo brošiūrą „Stebuklingų iškrovų pasaulyje“. Ir nors apie daiktų švytėjimą aukšto dažnio elektromagnetiniame lauke mokslininkai žinojo jau 18 a. pabaigoje, ši nedidelė Krasnodaro (Rusija) išradėjų knygelė mokslo pasaulyje padarė sprogusios bombos įspūdį.

Po daugybės eksperimentų su gyvais objektais K. Korotkovui atėjo į galvą neįprasta idėja- patikrinti, kaip elgiasi Kirliano efektas su žmogaus lavonais. Rezultatai visus apstulbino: mirusiųjų energija neužgesdavo palaipsniui, kaip buvo manoma. Sudarytuose grafikuose jos kreivė pirmosiomis 2-3 paromis po mirties tai žymiai pašokdavo aukštyn, tai vėl krito, tarsi mirusiame kūne blaškytusi nežinoma jėga. Prieita išvados, kad yra trys ryškūs mirusiųjų žmonių pirštų švytėjimo gesimo būdai. Mirusiųjų ramia, sava mirtimi švytėjimas geso ramiai ir vienodai. Mirusiųjų dėl nelaimingo atsitikimo kreivė turėjo vienintelį blykstelėjimą. O jei žmogus mirė smurtine mirtimi ar pasidarė sau galą, piešinys buvo visai kitas – švytėjimas geso, tačiau nuolat pulsuodamas.

Tyrinėtojai padarė prielaidą, kad jiems pasisekė užfiksuoti informacinio apvalkalo, ar, trumpiau tariant, žmogaus sielos išėjimo momentą. Skeptikai ir materialistai pavadino tuos pliūpsnius griuvimo, vykstančio irstančiame kūne, atsispindėjimu. Tačiau jie negalėjo paaiškinti, kodėl savižudžių energetinė kreivė šokinėja tarsi apiplikyta, o rami energetika žmonių, mirusių natūralia mirtimi, beveik visada sutampa. Nuo to laiko, remiantis šiuo efektu, Korotkovo grupė sukūrė šiuolaikinius kompiuterinius prietaisus ir technologijas, leidžiančius detaliai diagnozuoti žmogaus būseną.

Kirlianografija - turbūt vienintelis būdas pasaulyje objektyviai įvertinti asmens psichologines charakteristikas, o svarbiausia – nerimą ir stresą.

Kartu su Vidaus reikalų ministerija buvo sukurta metodika, leidžianti išaiškinti žmones, linkusius nusikalsti. Pas žmogų, sumaniusį padaryti nusikaltimą, padidėja nerimas ir jį gali fiksuoti prietaisas. Kai žmogus medituoja ar meldžiasi, tai taip pat atsispinti jo „auroje“.

Kiriliano efektas – psichofiziologinių procesų, vykstančių gyvame organizme, indikatorius. Vos tik žmogus truputėlį susijaudina, iškart pasikeičia jo odos švytėjimo spalva ir intensyvumas, švytinčios karūnos forma.

Šiuo efektu remiantis galima nustatyti, ar vairuotojas yra gėręs alkoholinių gėrimų, ar ne. Piršto aureolė staiga pasikeičia net nuo išgertos stiklinės alaus.

Nuostabiausia „Kiriliano efekto“ savybė yra ta, kad jis neklysdamas nustato, koks išorinis poveikis žmogui yra kenksmingas, o koks – atneša naudos. Pavyzdžiui, nustatyta, kad žmonių, kalbančių mobiliuoju telefonu „aura“ išsikreipia ir įgauna liguistą pobūdį. Po pokalbio praėjus pusei valandos ji atsistato.

Kalbant mobiliuoju telefonu

Peterburgo technikos universiteto laboratorijoje ant stalo guli paprastas juodas diplomatas, kuriame buvo nedidelė dėžutė su perjungėjais ir apvaliu stikliniu langeliu. Šis prietaisas, kaip paaiškino Korotkovas, matuoja žmogaus energetinį lauką. Apdorojęs gautą informaciją kompiuteriu, gali sužinoti apie žmogų beveik viską – nuo sveikatos būklės iki psichologinio portreto. Kaip veikia šis prietaisas?

-Mes imame informaciją apie fizinius laukus, išsidėsčiusius apie rankų pirštus. Kai pirštui duodamas elektromagnetinis impulsas, jo poveikyje organizmas išmeta iš savęs fotonų ir elektronų srautą, kurį mes registruojame optine sistema ir analizuojame kompiuteriu. Pagal šį paveikslą per 10-15 minučių gauname visą informaciją apie žmogų: jo psichiką, kūną, organų būseną,- sakė K. Korotkovas.

Dr. D. Šeinkinas (JAV) 1974 m. nustatė, kad Kiriliano efektas gali būti pritaikytas diagnozuojant ligas. Sergant tam tikra liga pastebėtas griežtas švytinčios karūnos pasikeitimas. Įdomu tai, kad pagal tai kai kurias ligas buvo galima nustatyti dar nesant pirmųjų ligos simptomų.

Mumijo mįslė. V. Adamenko tyrė žmones vartojusius mumijo – paslaptingą senovinį vaistą. Švytinčių aureolių skirtumas ryškus.

Vyr. mokslinis bendradarbis V. Adamenko užminė dar vieną mįslę. 1966 metais jis atsitiktinai pastebėjo tokį reiškinį: jeigu augalo lapą prikirkti keletą milimetrų, tai švytėjimas apgaubia ir trūkstamą dalį lapo ir jis nuotraukoje atrodo visas. O brazilų tyrinėtojas psichobiofizikos instituto direktorius Ernani Andrade dar kitaip padarė – jis ne nupjovė, o numarino dalį lapo. Rezultatas buvo tas pats – švietė visas.
Kas tai yra tie „šviečiantys fantomai“? Ar nerodo jie to fakto – gyvas organizmas turi tam tikrą energetinį karkasą, kuris išnyksta tik jam visam pražuvus?

Argentinoje pradėjo kraujuoti Kristaus statula

Raudona substancija, labai panaši į kraują, teka nuo kaktos per Jėzaus statulos skruostus. Kristaus statula yra Šiaurės Rytų Argentinos Tukumano provincijos Jierba Buena miesto katalikų bažnyčioje. Dievo Sūnus pavaizduotas Paskutinėje vakarienėje.

Vietos kunigas Chorche Handuras sako, kad kraujas teka iš vienos žaizdų kairėje Kristaus kaktos pusėje, kuri atsirado dėl erškėčių vainiko.



Penktadienį pirmieji kraują pastebėjo du parapijos tikintieji, kurie apie tai papasakojo kunigui. Norėdamas įsitikinti, ar tai yra žmogaus kraujas, jis neįprastą skystį nusiuntė ekspertizei.

Po to, kai vietinėje žiniasklaidoje pasirodė įdomi ir pakankamai neįprasta informacija apie tai, kad Kristaus statula kraujuoja, kad pamatytų šį neįprastą reiškinį ir pasimelstų stebuklo vietoje, į bažnyčią pradėjo plūsti lankytojai iš viso pasaulio, praneša „For-ua.com“.

Lankytojų suplūdo tiek, kad kunigas mišias turėjo laikyti gatvėje.

Kunikas Chorche Handuras įsitikinęs, kad kad šiuo įvykiu Dievas nori kažką pasakyti žmonėms, bet pats nesiima traktuoti statulos kraujavimo, nes bijo suklysti.

Tai ne vienintelis kraujavimo pavyzdys pasaulyje. Tarp kitko, 1975 m. balandį pradėjo kraujuoti gipsinės Kristaus statulos, kuri priklausė amerikietei iš Pensilvanijos valstijos, rankos.

Ypač gausiai kraujavo penktadieniais ir didžiųjų švenčių dienomis. Statulą peršvietė rentgeno spinduliais, bet viduje nerado kokio nors zerervuaro ar kitokio mechanizmo pėdsakų. Kraujo tikrumas buvo įrodytas. Tiesa, jis turėjo labai mažai hemoglobino (įrodymas to, kad kraujas buvo senas).

Vienu žodžiu, mums tenka žiūrėti į šį nuostabų reiškinį ir stebėtis, o tikėti jo tikrumu ar ne – tai jau kiekvieno reikalas.

 2010 06 19

Angelų nuotraukos

Internete rastos angelų nuotraukos, kurias padarė įvairūs žmonės skirtingose vietose. Galbūt tai – ne angelai, galbūt – kas nors kitas, bet sutikite – jei nuoširdžiai tikėsime, kad tai nesuklastota, nuotraukos yra keistos...                                            

Kriminalistai sudarė šv. Povilo fotorobotą

Ištyrę dokumentus: istorinius eskizus, duomenis apie jo amžių, šeimyninę padėtį ir išvaizdos aprašymus iš II amžiaus, vokiečių kriminalistai sudarė šv. Pauliaus fotorobotą. Remdamiesi tyrimo rezultatais kriminalistai priėjo prie išvados, kad Povilas buvo kreivokų kojų ir mažo ūgio žmogus, šviesiaodis, aštrių veido bruožų, didelių rudų akių, praplikusia kakta. Jis augino juodą gerokai žilstelėjusią barzdą, kuprotą nosį ir beveik suaugusius antakius. Portretą kriminalistai patalpino savo tinklalapyje Рolizeipresse.de.

2008 06 27

Nazarete rasti griuvėsiai pastato, kuriame galbūt gyveno Šventoji Šeima  

Izraelio archeologai Nazarete aptiko Jėzaus laikų namo liekanas. Griuvėsiai rasti netoli Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bazilikos. Jėzus didžiąją gyvenimo dalį praleido Izraelio šiaurėje esančiame Nazarete, kuriame gyveno Marija ir jos vyras Juozapas.



                                                        
Daugiau nuotraukų >>>>

"Šis atradimas ypač svarbus, nes pirmą kartą buvo aptiktas žydų Nazareto kaimo namas, rodantis, koks buvo gyvenimas Jėzaus laikais, - sakė kasinėjimams vadovusi tyrėja Yardenna Alexandre.

Apie šį atradimą buvo paskelbta likus kelioms dienoms iki Vakarų pasaulio krikščionių švenčiamų Kalėdų, per kurias pagerbiamas Jėzaus gimimas tvartelyje Betliejaus mieste, esančiame į pietus nuo Jeruzalės. Pasak Y. Alexandre, dabar mes galėsime sužinoti, kaip gyveno Kristaus laikų žmonės. Pastatas, kurį radome, yra labai nedidelis, matyt, tai yra tipinis vidutinio statistinio tų laikų Nazareto gyventojo būstas. Pirmame amžiuje po Kristaus Nazaretas buvo labai mažas lygumoje esantis žydų kaimelis. Iki šiol Kristaus laikams priskirti daiktai buvo randami tik laidojimo uolose ir nebuvo nė vieno archologinio patvirtinimo, kad šioje vietoje būta žydų kaimelio“.

Archeologų rastas pastatas - mažas ir kuklus. Gyvenamasis namas susidėjo iš dviejų patalpų ir vidaus kiemelio su akmeniniu šuliniu, kuriame rinkdavosi lietaus vanduo. Plati siena 15 a. po Kr. buvo pastatyta ant senesnio statinio sienos pamatų. Taip pat buvo rasta ankstyvosios Romos (1-2 a. po Kr.) laikų molinių indų liekanų ir apeigų taurių iš kalkakmenio.

Tie griuvėsiai buvo rasti netoli Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bazilikos, kuri buvo pastatyta virš vietos, kur gimė Mergelė Marija. Atradimas padarytas atsitiktinai, kai statybininkai valė vietą naujo krikščioniško centro statybai.

Mokslininkai kol kas neturi įrodymų, kad būtent šiame name gyveno Šventoji Šeima. Žinoma tik, kad ji gyveno Nazarete, tačiau
Šv. Raštas nemini, kur būtent. Kaip žurnalistams paaiškino Aleksandre, griuvėsiuose rasti moliniai indai būdingi neturtingos tų laikų šeimos buičiai.

Negalima pasakyti, ar šis namas tikrai priklausė Kristaus globėjui Juozapui ir jo Motinai Marijai, tačiau jis labai panašus į charakteringą dailidės būstą. Jeigu Kristus ir negyveno šiame name, tai tikrai jaunas būdavo netoli jo. Išsiaiškinta, kad Nazaretas buvo nedidelis kaimelis, kuriame 1,6 ha teritorijoje būta apie 50 namų. Pasak archeologės Alexander, kaimelyje gyventa pasiturinčių šeimų.

Iš susietų su Šv. Šeima vietų Nazarete yra Viešpaties Apreiškimo grota, virš kurios pastatyta didžiausia Artimuosiuose Rytuose katalikiška Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bazilika ir pravoslaviška Arkangelo Gabrielio ir Šventojo šaltinio cerkvė. Bazilika yra pastatyta ant trijų ankstesnių bažnyčių pamatų. Krikščionys tiki, kad toje vietoje arkangelas Gabrielius apreiškė Dievo motinai, kad ji pagimdys Jėzų. Be to, Nazareto apylinkėse yra Taboro kalnas, menąs Jėzaus atsimainymą, ir Kfar Kano kaimas, kur Kristus padarė pirmąjį savo stebuklą – vestuvėse vandenį pavertė vynu.                                                                                      Pradžia >

2009 12 28
BNS, capital-tour.ru, utro.ru

Nojaus laivą rado ten, kur jis sustojo

Kinų mokslininkai pranešė, kad Turkijoje, Ararato kalno višūnėje 4 tūkst. metrų aukštyje, jie rado biblijinį Nojaus laivą. Radiologinė analizė nustatė radinio amžių – 4,8 tūkst. metų.

Apie laivo radimą tyrinėtojai jau yra pranešę ne kartą. Mėginimai rasti Nojaus laivo liekanas Ararato kalnuose vyksta nuo 4 a. 19 ir 20 a. šiose vietose pabuvojo ne viena ekspedicija, ir nors nė viena iš jų nerado laivo liekanų, daugelis tyrinėtojų tvirtino matę kažką panašaus į tai.

Mūsų laikais vienu iš pagrindinių vietų, kur, pasak ieškotojų, yra laivo liekanos, yra „Ararato anomalija“. Tai – nežinomos kilmės objektas, kyšantis iš sniego kalno papėdėje šiaurės-vakaruose, 2,2 tūkst. m nuo viršūnės. Šią vietą tirti yra sunkoka, nes čia eina Turkijos-Armėnijos valstybių siena ir teritorija yra uždara karinė zona.

Pirmosios „Ararato anomalijos“  fotografijos pasirodė 1995 m. Jas surado CŽV, pareikšdama, kad nuotraukos buvo padarytos 1949 m. iš lėktuvo. Amerikos žvalgyba žadėjo 1997 m. jas išslaptinti, tačiau tas iki šiol taip ir nepadaryta.

Kitos fotografijos pasirodė 2000 m. – gautos iš palydovo „Ikona“. Visos jos buvo raiškios, tik kėlė ginčus. Labiausiai rūpesčių sukėlė fotografija, padaryta turkų leitenanto Kurtiso dar 1959 m. Jis taip pat iš lėktuvo nufotografavo Ararato nuokalnėje esančio kažkokio didelio laivo liekanas. Tik šis laivas gulėjo maždaug 20 km į šoną nuo „Ararato anomalijos“ 2 tūkst. m žemiau. Tai leido kai kuriems mokslininkams teigti, kad laivai buvo du. Vadinasi, prie „senelio Nojaus“ prikibo dar kažkas. 

Apie laivą Ararate 275 m. pr. Kr. užsiminė dar Babilonijos istorikas Berrosus. Garsus keliautojas Marko Polo 15 a. pabaigoje rašė, kad „laivo liekanos dar matomos Ararato viršūnėje“. 1887 m. Persijos princas ir archivyskupas Džonas Džozefas Nuri pranešė, kad Ararato viršūnėje rado laivo liekanas. Po 6 metų jis mėgino surengti ekspediciją, kad išardytų laivą ir nuvežtų jį į pasaulinę parodą Čikagoje. Tačiau tam pasipriešino Turkijos vyriausybė. Pagaliau yra žinių, kad 1916 m. laivą tyrinėjo rusų karinė ekspedicija po to, kai jį iš lėktuvo pamatė pilotai, bandę naują aukštuminį aviacinį variklį.

Beveik 6 metus Nojaus laivo liekanų ieškotojai tylėjo – paskutinį kartą apie tai viešai kalbėjo amerikiečių tyrinėtojai 2004 m. balandžio 27 d. Tuomet spaudos konferencijoje dr. Deniel MacGivern pranešė, kad tiriant Ararato kalnų nuotraukas, padarytas kosminiu aparatu, jis ir jo kolegos pamatė: žinoma „Ararato anomalija“, esanti 4725 m aukštyje virš jūros lygio, yra „žmogaus rankų darbas“.

- Dėl to nekilo jokių abejonių, - tvirtino daktaras, - mes pradėjome derėtis su Turkijos vyriausybe, kad vasarą leistų mus ten patyrinėti. Kad galėtume tiksliai pasakyti, ar tai yra legendinio Nojaus laivo liekanos.


Radiolokacinis Nojaus laivo vaizdas (RadarSat, raiška 8 m)
 

Nuotraukos, kurias tuomet rodė žurnalistams, buvo padarytos 2003 m. kosminiu aparatu „Quick Bird“ („Greitas paukštis“), tačiau jų iššifravimui prireikė metų. Komercinis aparatas buvo paleistas į orbitą kompanijos „Space Global Imadging“, vykdant skaitmeninį Žemės gaublio projektą.

Naujausia aparatūra palydove leido fotografuoti iš kosmoso 60 cm objektus. Be to, tyrėjams labai pasisekė – 2003 m. vasara Šiaurės pusrutulyje buvo viena iš karščiausių per paskutinius keletą amžių. Ararato ledynai gerokai patirpo apnuogindami didžiąją artefakto dalį.

Tačiau įsitikinti radinio tikrumu mokslininkams nepavyko. Jų ekspedicija, kuri buvo suplanuota 2004 m. rugpjūtį, neįvyko. Kadangi artefaktas randasi pasienio zonoje, į kurią neįleidžiami užsieniečiai, Turkijos valdžia ekspedicijos neįsileido.

Ir štai lygiai tą pačia dieną, balandžio 27 d., bet jau 2010 m., vėl paskelbta eilinė sensacija. Šį kartą apie Nojaus laivo liekanų radinį agentūrai „FransPress“ pranešė kiniečiai. Kad tai yra iš tiesų Nojaus laivo liekanos, archeologai įsitikinę 99,9 proc. Laive yra keletas patalpų, kuriose buvo laikomi gyvūnai – „kiekvienos rūšies po porą“. Šioje vietoje žmonės negyvena, todėl vargu ar galima manyti, kad tai yra sugriuvusių gyvenamųjų būstų liekanos, praneša AFP. Neaišku, ar Turkijos valdžia įsileis tyrinėtojus.


Nojaus laivo vaizdas, padarytas palydovo „QuickBird“ 2003 m.

Laivą Nojus pastatė raginamas Dievo, kad nuo pasaulinio tvano išgelbėtų savo šeimą ir kiekvieną gyvūnų rūšį. Pasak Biblijos, nusmukus žmonijos dorovei, Dievas užtvindė žemę vandeniu. Teisuoliui Nojui jis liepė pastatyti laivą, kuriame būtų jis su žmona ir sūnumis bei jų žmonomis, taip pat visų žemės gyvių po porą. Tvanas truko 40 dienų ir 40 naktų. Vanduo žemėje kilo 150 dienų, o po to ėmė slūgti. Laivas sustojo Ararato kalnuose.

Pirmą kartą Nojaus laivas tikruoju dydžiu, kaip aprašomas Biblijoje, buvo atkurtas 2009 m. Jo modelis yra viename iš Honkongo parkų Ma-Van saloje. Projekto autoriai ir įkvėpėjai – du broliai kinai protestantai, statybininkai milijonieriai.                                 Pradžia >

Finans-online, 2010 04 27
http://www.kp.ru/daily/24480/637394/

30 mln. dolerių Biblijai ekranizuoti

Kinostudija „Paramount Pictures” planuoja ekranizuoti 3D formatu pirmąją Senojo testamento – „Būties“ knygą, skirtą pasaulio sutvėrimui.

 Filmas, kuris vadinsis „Pradžioje“ , bus kuriamas panaudojant stereoskopines technologijas. Projekto režisierius Devidas Kanningemas, scenarijų kurs Džonas Fasko. Filmui bus skirta 30 mln. dolerių. Kaip teigia „Deadline Hollywood“, Adomo ir Ievos istorija iki šiol neturi nė vienos pilnametražės ekranizacijos.

Projektu rūpinasi vienas iš „Walden Media“ kūrėjų Kerri Granat.  Ši kompanija yra sukūrusi ciklą filmų pagal „Narnijos kronikas“. Beje, pirmasis šio ciklo filmas „ Liūtas, burtininkė ir stebuklinga spinta“ iš žiūrovų yra surinkęs 745 mln. dolerių.

“Būties“ knyga susideda iš 5 dalių. Pasakojimas apima nuo Pasaulio ir Žmogaus sutvėtrimo iki Juozapo mirties Egipte. Čia yra Kaino ir Abelio bei pasaulinio tvano istorijos. Holivude taip pat planuojama ekranizuoti pranašo Mozės biografiją.                             
Pradžia >

Finans-online, 2010 03 09

Religija skatina prekybą

Skandalingasis Melo Gibsono filmas „Kristaus kančia“ ne tik sudrebino Holivudą pelnu (265 mln. dolerių per 19 demontravimo dienų), bet ir  padidino paklausą krikščioniškos tematikos produkcijai. Kompaktinis diskas su filmo muzika pateko į muzikinių bestselerių grupę.

 Parduotuvėse graibstomi leidiniai, skirti ne tik šiam naujam kino hitui, bet ir kitos knygos apie Kristaus gyvenimą, muzikinis filmas „Jėzus Kristus – superžvaigždė“ kasetėse ir DVD ir Biblija. Amerikos kinoteatruose pasirodžius „Kristaus kančiai“  muzikos ir knygų parduotuvėse paklausa pakilo 20-30 proc. Tačiau pirkėjai ties tuo nesustoja – nuo prekystalių šluojami drabužiai, papuošalai ir net video žaidimai, kuriuose naudojami biblijiniai motyvai.
http://www.finansmag.ru/5685/                                          Pradžia >

Miestas plaukiantis kosmose

Astronomija toli pažengė tyrinėdama artimas ir tolimas žvaigždes bei galaktikas. Šimtai profesionalų ir milijonai mėgėjų kasnakt nukreipia savo teleskopus į žvaigždėtą dangų. Pats svarbiausias planetos teleskopas – orbitinis NASA teleskopas „Hubble“ astronomams atveria neribotus kosmoso platybių horizontus. Kartu su didžiaisiais atradimais „Hubble“ pateikia ir didžiausių mįslių.

1995 m. sausį Vokietijos astronomijos žurnalas išspausdino trumpą pranešimą, į kurį nedelsiant sureagavo viso pasaulio mokslo, religijos ir populiarieji leidiniai. Kiekvienas leidėjas atkreipė savo skaitytojų dėmesį į skirtingus šio pranešimo aspektus, tačiau esmė išlieka ta pati: Visatoje atrasta Dievo buveinė.

1994 12 26 JAV aerokosminėje agentūroje NASA kilo didžiulis triukšmas. Iššifravus gausybę teleskopu „Hubble“ padarytų nuotraukų, fotojuostoje aiškiai matomas baltas miestas, plaukiantis Kosmose. NASA atstovai nespėjo laiku atjungti laisvo priėjimo prie teleskopo web-serverio, į kurį patenka visi „Hubble“ padaryti vaizdiniai, skirti tyrinėjimui įvairiose astronomijos laboratorijose.  

Tokiu būdu, teleskopu priimtos nuotraukos, kurios būna griežtai įslaptinamos, kelioms minutėms tapo prieinamos interneto vartotojams.

Ir kągi pamatė astronomai šiose nuostabiose fotografijose? Pradžioje viename iš kadrų tai buvo maža miglota dėmelė. Bet kai Floridos universiteto profesorius Ken Wilson nutarė į fotografiją įsižiūrėti įdėmiau ir, papildydamas „Hubble“ optiką, apsiginklavo rankine lupa, jis pastebėjo, kad dėmelė turi keistą struktūrą, kurią negalima paaiškinti nei teleskopo linzių rinkinio difrakcija, nei trikdžiais ryšio kanale, perduodant vaizdinius į Žemę.

Po trumpo operatyvinio pasitarimo buvo nuspręsta iš naujo nufotografuoti prof. Wilsono nurodytą žvaigždėto dangaus dalį esant didžiausiai „Hubble” raiškai. Didžiulės kosminio teleskopo linzės susifokusavo į patį tolimiausią Visatos kampelį, prieinamą teleskopo apžvalgai.

Nuotrauka buvo padaryta ir dėmelė didžiuliame „Hubble“ valdymo laboratorijos projektoriaus ekrane prieš nustebusių mokslininkų akis pavirto švytinčia struktūra, panašia į fantastinį miestą. Tai buvo tarsi Džonatano Svifto „skriejanti Laputos sala“.

Didžiulė konstrukcija, išsidriekusi kosmoso platybėse milijardus kilometrų, švietė nežemiška šviesa. Plaukiantis Miestas vienareikšmiškai buvo pavadintas Dievo buveine - vieta, kur tik ir gali būti Dievo Sostas. NASA atstovas pareiškė, kad Miestas negali būti apgyventas mums įprasta prasme, greičiausiai jame gyvena mirusių žmonių sielos.

Tarp kitko, turi teisę egzistuoti ir kita, ne mažiau fantastiška kosmoso Miesto kilmės versija. Reikalas toks, kad ieškodami nežemiško proto, kurio buvimas jau keletą dešimtmečių nekelia abejonių, mokslininkai susidūrė su paradoksu. Jeigu tarti, kad Visata apgyvendinta daugybe civilizacijų, esančių įvairiuose išsivystymo lygiuose, tai jų tarpe neišvengimai turi rastis ir supercivilizacijos, aktyviai apgyvendinusios didžiulius Visatos plotus. Ir šių supercivilizacijų veikla, tame tarpe ir inžinerinė, turi būti pastebima daugelio milijonų šviesmečių atstumu.

Deja, iki šiol nieko panašaus astronomai nepastebėjo. Ir štai – aiškus technologinis galaktinių mąstelių objektas.

Stebina Miesto dydis. Nei vienas mums žinomas dangaus objektas negali jam prilygti. Mūsų Žemė šiame Mieste būtų tik smiltelė dulkėtame kosminio prospekto pakraštyje. Kur juda ir ar juda šis objektas? Kompiuterinė „Hubble“ nuotraukų analizė parodė, kad Miesto judėjimas sutampa su jį supančių galaktikų judėjimu. Tai yra, Žemės atžvilgiu, viskas vyksta pagal Didžiojo Sprogimo teoriją. Galaktikos tolsta, raudonoji slinktis spektre didėja augant atstumui, jokių nukrypimų nuo bendro dėsnio nėra.

Tačiau šią nutolusią Visatos dalį sumodeliavus trimatėje erdvėje paaiškėjo stulbinantis faktas: tai ne Visatos dalis, nutolusi nuo mūsų, o mes nutolę nuo jos. Kodėl atskaitos taškas perneštas į Miestą. Todėl kad būtent ši miglota dėmelė fotonuotraukose kompiuteriniame modelyje tapo „Visatos centru“. Didžiulis judantis vaizdas akivaizdžiai pademonstravo, kad galaktikos tolsta, bet nuo to Visatos taško, kuriame yra Miestas. Kitaip sakant, visos galaktikos, tame tarpe ir mūsų Paukščių takas, kadaise išėjo būtent iš to taško. Kitaip tariant - aplink Miestą sukasi Visata. Todėl pradinis Miesto kaip Dievo buveinės apibūdinimas, pasirodė, kaip reta, artimas tiesai.

Ką šis atradimas siūlo žmonijai ir kodėl apie jį buvo tylėta beveik septynerius metus? Mokslas ir religija jau seniai susitaikė ir pagal galimybes ir jėgas padeda išaiškinti supančio pasaulio paslaptis ir mįsles. Ir jeigu staiga mokslas susiduria su neišsprendžiamu fenomenu, religija beveik visada turi realų paaiškinimą, kuriuo vėliau pamažu apsiginkluoja ir griežti mokslininkų sluoksniai. 

Šiuo atveju atsitiko atvirkščiai – mokslas, naudodamasis techninėmis priemonėmis, pateikė svarų pagrindinio religijos postulato įrodymą – Visatą sukūrė vienintelis Kūrėjas, gyvenantis spindinčiame Dangaus Mieste.

Šios sensacijos pasekmės gali būti nenuspėjamos. Visuotinė religingų žmonių euforija, šiuolaikinio mokslo materialistinių pamatų griuvimas – visa tai gali privesti prie negrįžtamų ir baisių pasekmių. Todėl Dievo Miesto fotografijos tuoj pat buvo griežtai įslaptintos, o su jomis susipažinti leista tik šio pasaulio galingiesiems.

Deja, slaptumas nėra pati geriausia priemonė tikslui pasiekti, nes kiekvienam užraktui galima surasti raktelį. Skaitytojams siūlome pažiūrėti vieną iš serijos nuotrauką, perduotą iš „Hubble“ teleskopu. Joje matosi paslaptingas Miestas, plaukiojantis neaprėpiamose Kosmoso platybėse.

JAV slaptosios tarnybos įkišo į seifą informaciją, turinčią didžiulę reikšmę visai Visatai. Dievo Prieglobstis buvo paslėptas nuo Žemės gyventojų akių negu tai buvo padariusios Kosmoso platybės...

Šaltinis:
The Epoch Times, 2009 11 14, Olegas Kurbatovas
http://www.epochtimes.ru/content/view/30449/5/

                                                                                                  Pradžia >

Štai dar viena nuotrauka, rasta internete, ta pačia tema >>>>

O štai ką rašo apie Šventąjį Miestą Šventasis Raštas
 

Apreiškimas Jonui

      Naujoji Jeruzalė,  Apr 21      

1 Aš regėjau naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė išnyko, ir jūros taip pat nebeliko. 2 Ir aš išvydau šventąjį miestą ­ naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo išpuošta kaip nuotaka savo sužadėtiniui. 3 Ir išgirdau galingą balsą, skambantį nuo sosto: „Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais. 4 Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo.“

5 O Sėdintysis soste tarė: „Štai aš visa darau nauja!“ Ir sako: „Rašyk, nes šitie žodžiai patikimi ir tikri.“ 6 Ir jis man atsakė: „Įvyko! Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga. Trokštančiam aš duosiu dovanai gerti iš gyvojo vandens šaltinio. 7 Tai paveldės nugalėtojas, ir aš būsiu jam Dievas, o jis bus man sūnus. 8 O bailiams, neištikimiems, nešvankėliams, žudikams, ištvirkėliams, burtininkams, stabmeldžiams ir visiems melagiams skirta dalis ežere, kuris dega ugnimi ir siera; tai yra antroji mirtis.“

9 Tuomet atėjo vienas iš septynių angelų, turėjusių septynis dubenis, pilnus septynių paskutinių negandų, ir tarė man: „Eikš, parodysiu tau jaunąją, Avinėlio sužadėtinę.“ 10 Ir nunešė mane dvasioje ant didelio ir aukšto kalno, ir parodė man šventąjį miestą, Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus, nuo Dievo, 11 žėrinčią Dievo šlove. Jos švytėjimas tarsi brangakmenio, tarsi jaspio akmens, tviskančio kaip krištolas. 12 Ji apjuosta dideliu, aukštu mūru su dvylika vartų, o ant vartų dvylika angelų ir užrašyti dvylikos Izraelio giminių vardai. 13 Nuo saulėtekio pusės treji vartai, nuo žiemių treji vartai, nuo pietų treji vartai ir nuo saulėlydžio treji vartai. 14 Miesto mūrai turi dvylika pamatų, ant kurių užrašyti dvylikos Avinėlio apaštalų vardai.

15 Kalbantysis su manimi turėjo aukso mastą išmatuoti miestui, jo vartams ir mūrams. 16 Miestas išdėstytas keturkampiu; jo ilgis ir plotis lygūs. Jis išmatavo miestą mastu ir rado dvylika tūkstančių stadijų. Jo ilgis, plotis ir aukštis lygūs. 17 Jis išmatavo jo mūrą ir rado šimtą keturiasdešimt uolekčių žmonių mastu, kurį vartojo ir angelas. 18 Jo mūras sukrautas iš jaspio, o pats miestas iš gryno aukso, panašaus į tyrą stiklą. 19 Miesto mūrų pamatai papuošti visokiais brangakmeniais. Pirmas pamatas yra jaspio, antras safyro, trečias chalcedono, ketvirtas smaragdo, 20 penktas sardonikso, šeštas sardžio, septintas chrizolito, aštuntas berilio, devintas topazo, dešimtas chrizoprazo, vienuoliktas hiacinto, dvyliktas ametisto. 21 Dvylika vartų ­ dvylika perlų, kiekvieni vartai iš vieno perlo. Ir miesto gatvės ­ grynas auksas, tarsi vaiskus stiklas.

22 Bet aš jame nemačiau šventyklos, nes Viešpats, visagalis Dievas, ir Avinėlis yra jo šventykla. 23 Miestui apšviesti nereikia nei saulės, nei mėnulio, nes jį apšviečia tviskanti Dievo šlovė ir jo žiburys yra Avinėlis. 24 Tautos vaikščios jo šviesoje, ir žemės karaliai atsineš į jį savo puošnumą. 25 Jo vartai nebus uždaromi dieną, nes tenai nebus nakties, 26 ir į jį bus sugabenti tautų lobiai ir brangenybės. 27 Bet ten niekada nepateks, kas netyra, joks nešvankėlis ar melagis, o tiktai tie, kurie įrašyti Avinėlio gyvenimo knygoje.

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.                                                             
                                                                                                                                   
Pradžia >


„Paskutinę vakarienę“ internete galima pamatyti
16 gigapikselių raiška


Italijos valdžia ir kompanija HAL9000, bendradarbiaujant su Nikon, AMD, Clauss, De Agostini ir I-Net, sukūrė pačią raiškiausią Leonardo da Vinci freskos fotografiją ir ją patalpino internete.


Leonardo da Vinci, Ultima Cena, Milano, Santa Maria delle Grazie, 1494 - 1498

Kad kiekvienas norintis galėtų įžiūrėti smulkiausias šio kūrinio detales, specialistai padarė 16,12 milijardų pikselių (172 181 ant 93 611 taškų) raiškos fotografiją. Ji yra 1600 kartų raiškesnė, nei galima to tikėtis dabar jau įprasta 10 megapikselių skaitmenine kamera.

Šios raiškos Leonardo da Vinci kūrinio fotografija yra adresu http://www.haltadefinizione.com/magnifier.jsp?idopera=1. Apsilankykite ir pasižiūrėkite.


Kad fotografavimo metu nepakenkus garsiajai freskai, apšvietimo sistema ir visi procesai buvo testuoti ir patvirtinti Centrinio restauravimo instituto fotometrijos laboratorijoje (Istituto Centrale per il Restauro).

Šią freską Leonardo da Vinci nutapė tarp 1494 ir 1498 metų, ji yra 460x880 cm dydžio.


  2007 10 27. Milanas (Italija). Didžiuliame bažnyčios
  „Santa Maria delle Grazie“ ekrane demonstruojama
  Leonardo da Vinci „Paskutinės vakarienės“ freska,
  nufotografuota tų pačių metų gegužį.

                                                 Foto Antonio Calanni/AP

Šis kūrinys yra Milano Santa Maria delle Grazie bažnyčioje ir vaizduoja paskutinę Jėzaus ir jo mokinių Vakarienę, Didijį Ketvirtadienį prieš Judo išdavystę.

Italijoje ši freska žinoma „Cenacolo“ vardu. Yra įvairiausių teorijų, liečiančių šio kūrinio detales, dėl kurių buvo triukšmauta.

„Dabar visi mitai gali būti išsklaidyti, nes ekspertai (ir ne tik jie) gali tyrinėti smulkiausias 15 a. freskos detales, net iki piešinio, kurį padarė Leonardo prieš tapydamas freską“, – sako jos saugotojas Alberto Artioli.

„Jūs internete galite pamatyti tokias smulkmenas ir dailininko technikas, kurių tikrai neįžvelgtumėte būdami šioje bažnyčioje – priduria jis, – Be to, jūs gerai pamatysite, kokioje apgailėtinoje padėtyje dabar yra freska“.

Ir dėl to, kad freska tapyta neįptasta technika (tempera, sumaišyta su aliejumi ir užnešta ant švininių baltų dažų ir kalcito), ji pradėjo irti jau 1517 m.

Vėliau Napaleono laikais bažnyčia buvo paversta arklide. 1943 m. rugpjūty jos vos nesugriovė: nuo bombordavimo freską išgelbėjo tik specialiai padėti smėlio maišai.

1999 m. imtasi labai rimtų freskos atstatymo darbų. Mokslininkai ir restauratoriai nuvalė 500 metų senumo nešvarumų ir ankstesnių restauravimų liekanas, dengusias pirminę „Paskutinės Vakarienės“ versiją.

Ir dabar ekspertai ir meno mėgėjai gali tyrinėti šį šedevrą tiesiog savo namuose. Nes į ekskursiją po „Santa Maria delle Grazie“ bažnyčią patekti nėra lengva. Padidintos apsaugos priemonės, padedančios saugoti freską nuo tolesnio irimo, leidžia tik 25 lankytojams kas 15 minučių apžiūrėti Leonardo da Vinci kūrinį. Per metus freską gali pamatyti tik 320 tūkst. žmonių. O norinčių ją pamatyti yra 3-4 kartus daugiau.

Vykdantysis kompanijos HAL9000 direktorius Vincenzo Mirarchi tikisi, kad daug žmonių, kurie apsilankys jo firmos tinklalapyje, atkreips visuomenės dėmesį ir į kitus čia demonstruojamus kūrinius, kuriuos taip pat galima tyrinėti labai padidintus. Štai jie:

1. Gaudenzio Ferrari, Storie della vita di Cristo, Varallo Sesia (Vercelli), Santa Maria delle Grazie, 1513;
2. Andrea Pozzo, Gloria di Sant'Ignazio, Roma, Sant'Ignazio, 1685;
3. Francesco Paolo Michetti, La Figlia di Iorio (1895), Pescara, Palazzo della Provincia;
4. Palazzo Besta, Teglio, Ciclo dell'Ariosto, 1550;
5. Pontormo,
Deposizione, Chiesa di Santa Felicita, Firenze, 1525-1527.
http://www.haltadefinizione.com/galleries.jsp?filter=1

Šaltinis:
LiveScience                                                            Pradžia >


Per 1000 metų lėkštės maistui labai pasikeitė

Broliai Kreigas ir Brianas Wansink ėmėsi neįprasto darbo. Tyrimo objektu šie mokslininkai Leonardo da Vinci „Paskutinę Vakarienę“ pasirinko todėl, kad tas kūrinys laikomas „pačiu žinomiausiu valgymo vaizdiniu“. Išanalizavę 52 labiausiai žinomus pasaulyje meno kūrinius, kuriuose pavaizduota Paskutinė Kristaus ir Jo mokinių Vakarienė, Amerikos mokslininkai priėjo prie išvados, kad per 1000 metų labai pasikeitė žmonijos valgymo įpročiai. 


Brian Wansink žinomas kaip knygos „Neapmąstytas valgymas:
kodėl mes valgome daugiau, negu galvojame“
(Mindless Eating: Why We Eat More Than We Think)
                                              F
oto Jason Koski, Cornell Press

Kaip rašoma Cornell universiteto spaudos pranešime, tyrėjai nagrinėjo iš paveikslo į paveikslą besikeičiančius maisto porcijų, lėkščių ir duonos gabalų dydžius. Juos lygino su vidutinio statistinio Kristaus mokinio galvos dydžiu. Paaiškėjo, kad per 1000 metų dailininkų apetitai nuolat augo. Pagrindinis patiekalas per tą laiką padidėjo 69 proc., lėkštės – 66, o duonos porcijos padidėjo – 23 proc.

"Per 1000 metų žymiai išaugo maisto produktų gaminimas, jų prieinamumas ir saugumas. Ta tendencija ryškiai atsispindėjo iš vaizduojamame mene“, – mano Brian Wansink. Jo kartu su broliu parašytas straipsnis nutukimo tema išspausdintas žurnale „International Journal of Obesity“.

Šaltinis: EurekAlert! , 2010 03 26                                Pradžia >



 

 

 

 

Pagrindinė informacija


Ukmergės Švč. Trejybės ir Lyduokių
Šv. arkangelo Mykolo parapijų klebonas kun.eduk.mgr.

Šarūnas PETRAUSKAS

Ukmergės Švč. Trejybės
parapija

Bažnyčia - Kauno g. 1,
LT-20130  Ukmergė,
mob. tel. 8
618 37373,
ukmergetrejybe@kn.lcn.lt
 
Kunigas budi raštinėje nuo 16.00 iki 18 val.
 

Interesantų priėmimo Ukmergės švč. Trejybės bažnyčioje laikas:

Darbo dienomis:
nuo 16.00 iki 18.00 val.
 
Šeštadieniais 
   
nuo 9.00 iki 11.00 val.

Sekmadieniais
   
nuo 8.00 iki 12.00 val.


 

 

Pamaldų laikas

Šv. Mišios:

Antradieniais-penktadieniais -
17.15 val.

Šeštadieniais -
10.00 val.

Sekmadieniais -
8.00,
10.00 val.

Svarbios nuorodos



                счетчик посещений

 

 

© 2010  Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčia.  Visos teisės saugomos.
Svetainės administratorius
svc.trejybes.baznycia
@gmail.com