XIV. Jėzaus kūnas padedamas į kapą


„Juozapas pasiėmė kūną, įvyniojo į švarią drobulę ir paguldė savo

naujame kapo rūsyje, kurį. buvo iškaldinęs uoloje".

                                                                     (Mt 27,59-60)

 

„Taip pat atvyko ir Nikodemas, kuris pirmiau buvo atėjęs pas Jėzų

nakčia. Jis atsigabeno apie šimtą svarų miros ir alavijo mišinio. Taigi

jie paėmė Jėzaus kūną ir suvyniojo į drobules su kvepalais, kaip reikalavo

žydų laidojimo paprotys".  (Jn 19,39-40)

 

Po viso to, kas yra įvykę, negalima manyti, kad buvo iškilmingos laidotuvės.

Tai apsišvietę žmonės pasirūpino mirusiojo palaidojimu. Bet tai dar nerodo,

kad būtų tikėtasi prisikėlimo. „Ar Dievas mirė."

 

Ne viskas tuo baigėsi, Viešpatie! Žinau, Tu vis iš naujo esi mirties agonijoje

iki laikų pabaigos. Kryžiaus kelyje keičiasi karta po kartos. Aš pats dar esu

pakeliui.

 

Esu įsitikinęs, kad neturėsiu tokios kančios, tokio nusivylimo ir sielvarto,

kuris nebūtų sušvelnintas Tavosios mirties ir prisikėlimo. Kadangi ir mano

gyvenimo kelias veda į kapą, žinau, kad Tu anapus kapo lauki manęs

savo garbėje.

 

Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau,
ir šloviname Tave,

kad Šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį
 


Kryžiaus Kelias >>>